| Šventinės kalbos, žaidimai |
| Žymių žmonių mintys apie meilę (1) |
|
MEILĖ
Meilė – ne svarstyklės, o sūpuoklės: jai rūpi ne svoris, o apsvaigimas. Meilė akla, bet vedybos grąžina jai regėjimą. G. K. LICHTENBERGAS Meilės laiškus rašykite tik kaire ranka – ji arčiau širdies. Meilė ateina į širdį kaip neprašytas svečias, įsitvirtina kaip tironas ir palieka ją kaip išdavikas. F. SEVRUS Meilė – labiau kūno nei proto sfera: taip gamta išsprendė išlikimo problemą. Mylėti galima ir platoniškai, tik mylimąją reikia protingai pasirinkti. Meilė įkvepia didingiems darbams ir kliudo juos įgyvendinti. Meilė, be savęs, nepripažįsta kito gydytojo. PROPERCIJUS Meilė – dangaus malda ir pragaro giesmė. Ja gyvena ne tik silpni žmonės, bet ir galingi dievai. R. STRIUPAS Meilė dažnai atima protą iš tų, kurie jį turi, ir suteikia tiems, kurie jo neturi. D. DIDRO Meilė dažnai klysta matydama mylimajame tai, ko nėra, bet kartais tik meilė iratranda jame grožį ar didingumą, kurių neatskleidžia stebėjimas ir protas. V. BELINSKIS Mylinčios akys silpnai mato, tačiau stipriai vilioja. Meilė – egoistiškiausias iš visų jausmų. R. B. DE KONSTANTAS Meilė gaivina išmintį, o išmintis – meilę. M. METERLIKAS Meilę galima pavadinti trigubu vagimi – ji nemiega, drąsi ir žmones nurengia iki nuogumo. DIOGENAS
Moterį reikia mylėti ir nesistengti jos suprasti. Meilės vertas kiekvienas, išskyrus tą, kuris mano esąs jos vertas. Meilė sezono pabaigoje kur kas patikimiau nei meilė iš pirmo žvilgsnio. Meilė į mūsų širdis patenka per mūsų akis. A. ŠLIOGERIS Meilė – įdomiausia ir atleistiniausia žmogaus silpnybė. Č. DIKENSAS Meilė ir pačius proziškiausius žmones paverčia poetais. EURIPIDAS Meilė yra gaivinanti sielos ugnis, ir visa, ką žmogus sukuria jos įkvėptas, ženklina gyvybės ir poezijos antspaudas. Meilė kai kuriems žmonėms prasideda nuo meilės sau. Žmogus, nemylintis, negerbiantis savęs, nepripažįsta savo vertės ir unikalumo, nesugeba mylėti ir kito žmogaus. Meilė yra ne kas kita, kaip linkėjimas laimės kitam. D. JUMAS Meilė yra universaliausia, didžiausia ir paslaptingiausia iš kosminių energijų. P. T. ŠARDENAS Meilė susilpnina moters švelnumą ir sustiprina vyro švelnumą. Meilė – istorija moters gyvenime ir epizodas vyro gyvenime. I. RICHTERIS Mylėti – reiškia žiūrėti ne vienam į kitą, o žiūrėti kartu viena kryptimi. Meilė kaip gyvsidabris: galima laikyti jį delne, bet nesuspaustame kumštyje. D. PARKERIS Meilė, kaip ir ašara, gimsta akyje, o krinta į širdį. ROMĖNŲ IŠMINTIS Meilė kaip medis: ji išauga pati, įleidžia giliai šaknis į visą mūsų ėsybę ir neretai žaliuoja ir žydi dargi mūsų širdžių griuvėsiuose. V. HUGO Meilė kaip mėnulis: jei nepilnėja, dyla. V. DE SEGŪRAS Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško sau naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji visa pakelta, viskuo tiki, visko viliasi ir visa ištveria. Meilė niekada nesibaigia. Meilė, kuri kasdien neatsinaujina, tampa įpročiu, o jis savo ruožtu – vergove. D. DŽEBRANAS Mylėti – gėris, būti mylimam – laimė. Meilė nori išeiti iš savęs, susilieti su savo auka, kaip nugalėtojas su nugalėtoju, tačiau trokšta išsaugoti nugalėtojo privilegijas. Meilė , laukianti atsako – ne meilė. M. DŽEIMSON Meilė – laukinė žolė, o ne sodo augalas. I. NJEVO Meilė liepsnoja. Neik artyn – sudegsi. J. RADVILAVIČIUS Mes laikome žmogumi tik tą, kuris siela svajoja tiek apie dvasinį pasitenkinimą, tiek apie kūno malonumą meilėje. Mylinčios paveikslas negali pasenti, nes kiekvieną akimirka – jo gimimo valanda. Meilė neguli kaip akmuo; ją reikia minkyti kaip duoną ir visą laiką atkurti, atnaujinti. U. K. LE KVIN Meilė nepažįsta baimės. Tobula meilė išgyvena baimė. A. BLOKAS Meilė netrokšta turėti, trokšta tik mylėti. H. HESĖ Meilė nežino nuovargio ir senatvės ir todėl yra vienodai negailestinga tiek piemeniui, tiek karaliui. Ji nuginkluoja ir apnuogina žmogų, ir žmogus prieš meilę, kaip prieš Dievą, stojasi toks, koks yra iš tikrųjų. V. KUKULAS Meilė svetimai žmonai, jei ji tariama, yra didelė niekšybė, o jei tikra – viena didžiausių nelaimių, kokios gali ištikti žmogų. Meilė – vienintelis jausmas, kuriame viskas tikra ir viskas melas; pasakyk apie ją kokią nesąmonę, ir ji atrodys tiesa. Meilė panaši į karą: ji lengvai prasideda, bet ją labai sunku sustabdyti. G. MENKENAS Meilė panaši į tymus: kuo vėliau ateina, tuo pavojingesnė. D. DŽEROLDAS Meilė – pertekliaus priešas. Joje, kaip ir valgyje, pirmenybę reikia atiduoti ne kiekybei, o kokybei. A. GOLONAS Meilė – poetų išlepintas kūdikis. S. BATLERIS Meilė Prancūzijoje – tai komedija, Anglijoje – tragedija, Italijoje – opera, Vokietijoje – melodrama. M. DE BLESINGTON Meilė stipresnė už mirtį ir mirties baimę. Tik ja, tik meile laikosi ir eina į priekį gyvenimas. I. TURGENEVAS Meilė stipresnė už savimeilę: moterį galima mylėti net tada, kai ji niekina jus. L. VOVENARGAS Meilė stipri kaip žaibas, bet persmelkta be griausmo. Ir visų stipriausi jos smūgiai yra malonūs. M. LOMONOSOVAS Meilė – stipriausia iš visų aistrų, nes ji tuo pačiu metu užvaldo galvą, širdį ir kūną. VOLTERAS Meilė verta lygiai tiek, kiek vertas žmogus, kuris ją jaučia. Meilė – švelnus augalas ir negyvena ilgai, jeigu ji laistoma ašaromis. DŽ. F. KUPERIS Meilė – tai apdovanojimas, gautas be nuopelnų. R. HUH Meilė – tai atsakomybė. V. SUCHOMLINSKIS Meilė – tai kvailio išmintis ir išminčiaus kvailystė. B. DŽONSONAS Meilė – tai laimės iždas: juo daugiau ji duoda, tuo daugiau gauna. V. MIULERIS Meilė – tai nežinomybės troškulys, pasiekęs beprotybė. O. PETJĖ Meilė – tai akimirka, švystelėjanti visų saulių ir žvaigždžių visatos spindesiu. Meilė…tampa moraline nuodėme, kai ji virsta svarbiausiu užsiėmimu. Ji visuomet susilpnina protą ir priverčia degraduoti sielą. K. HELVECIJUS Meilė – vienintelė neįveikiama jėga pasaulyje. Mylėti giliai – tai pamiršti save. Meilė turi slaptą raktą pavydo durims. F. LAPE DE VEGA Meilė turi tris skyrybos ženklus: šauktukas, daugtaškis ir taškas. DON-AMINADO Meilė užgęsta, kai nustoja pulsuoti jos pagrindinė dvasinė funkcija: nenutraukiamas domėjimasis kitu ir nuoširdus bendravimas. E. HEMINGVĖJUS Meilė – viena iš tų aistrų, kurių negalima nuslėpti; pakanka vieno žodžio, vieno neatsargaus žvilgsnio ir dargi minutės tylos, kad ją išduotum. P. ABELARAS Meilė – vienintelis raktas, galintis atrakinti kiekvienas duris. O. BITCAS Meilė, visų dorybių šaltinis, nežino nei taisyklių, nei matų. J. PYPERIS Meilė – žavi, bet reikia drąsos, kad prieitum ir nusiskintum ją nuo baisios bedugnės krašto. STENDALIS Meilė žiūri pro teleskopą, pavydas – pro mikroskopą. B. ŠO Meilė žmogų daro panašų į Dievą, o pavydas – į žvėrį. I. PIROŽNIKOVAS Meilei ribų nėra. I. SAIKAKU Meilėje apgaulė beveik visuomet žengia toliau už nepasitikėjimą. F. DE LAROŠFUKO Meilėje ir draugystėje lygybė – šventas dalykas. I. KRYLOVAS Meilėje išnyksta visi gyvenimo prieštaravimai. R. TAGORĖ Meilėje visada stipresnis tas, kuris mažiau myli, ir gali būti dar stipresnis tas, kuris apskritai nemyli, o tik leidžia mylėti save. Valdžia niekada nesiejama su aistra, o tik su išskaičiavimu. I. GAN-GANAS Meilėje visados yra kiek pamišimo. Bet pamišime visados yra kiek ir proto. F. NYČĖ Meilės dėka laikas praeina nepastebimai, o laiko dėka nepastebimai praeina meilė. D. PARKER Meilės, kaip ir muzikos, negalima paaiškinti žodžiais – ją reikia suprasti. I. PIROŽNIKOVAS Meilės liga nepagydoma. A. PUŠKINAS Meilės pradžia netikėta ir nesąmoninga. Užtenka vieno patrauklaus bruožo, kad pervertų širdį ir nulemtų mūsų likimą. Ž. DE LA BRIUJERAS Meilės saldybė – vienintelė saldybė, kuri nesukelia diabeto. E. H. PONSELA Meilės žodyne žodžio “neįmanoma” nėra. R. MĖDERIS Mergina, kuri žino, kad ji mylima, iš tikrųjų pražysta, pasidaro gražesnė ne tik mylimojo, bet ir aplinkinių akyse. Mes autentiški tik tiek, kiek esame mylėję. B. PASTERNAKAS Mes taip trumpai gyvename ir nespėjame pasakyti pačių gražiausių žodžių tiems, kuriuos mylime. A. RUSECKAITĖ Mes visuomet mylime tuos, kurie gėrisi mumis, bet ne visuomet mylime tuos, kuriais mes gėrimės. F. DE LAROŠFUKO Mylėdami pameta protą. Po vedybų pastebima ši netektis. M. SAFIRAS Mylėti gyvenimo pavėsyje, o tuoktis senatvėje – tai tas pats, kas gėrėtis paukštelio čiulbesiu rytą, o vakare jį iškepti. Mylėti ir būti mylimam – didžiausia laimė gyvenime. Š. SMITAS Mylėti reiškia atleisti. Atleisti reiškia suprasti. Suprasti reiškia žinoti. Žinoti reiškia priartėti prie išminties slenksčio. Mylėti reiškia atrasti save per artimą. F. HEBELIS Mylėti save? O kas pavydės? J. LAUCIUS Mylėti – tai linkėti artimui to, kas gera; ir tai iš meilės. ARISTOTELIS Mylėti – tai suprasti. A. FRANSAS Mylėti – tarsi sakyti: nuostabu, kad tu esi. J. PYPERIS Mylintis nesensta. SENUOLIŲ IŠMINTIS Mylintysis veik visada daro tą klaidą, jog nepastebi, nuo kada yra nebemylimas. F. DE LAROŠFUKO |
| Rašyti komentarą |






