Kur kreiptis, norint paduoti ieškinį dėl tėvystės nustatymo. Esu vaiko, gimusio ne santuokoje, mama. Vaikui 4,5 metai. Tėvas yra anglų tautybės Anglijos pilietis, gyvenantis ir dirbantis Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Kokius reikėtų turėti dokumentus ir ar galiu tikėtis valstybės pagalbos, teismo proceso finansavimui?

Tėvystės nustatymas reglamentuojamas LR civiliniame kodekse, LR civilinio proceso kodekse. Viena iš tėvystės nustatymui keliamų sąlygų yra ta, kad vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir kad registruojant vaiko gimimą ar po to civilinės metrikacijos įstaigoje nebuvo nustatyta vaiko kilmė iš tėvo ir vaiko gimimo įraše nenurodyti tėvo duomenys. Kaip suprantu Jūsų atvejis atitinka šią sąlygą, nes vaikas gimė ne santuokoje ir nėra nurodytų duomenų apie tėvą. Taip pat svarbu tai, kad tarp Jūsų ir vaiko tėvo būtų kilęs ginčas (t.y. tas vyras nepripažįsta savęs vaiko tėvu).

Siekdama apginti vaiko teises, gauti iš tėvo tolygią pagalbą vaiko auginimui ir auklėjimui, ieškinį savo ir  vaiko interesais galite pareikšti per 10 m. nuo vaiko gimimo. Ieškinį turėtumėte pareikšti apylinkės teismui pagal savo arba atsakovo  gyvenamąją vietą. Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ieškinyje turi būti nurodomi duomenys apie vaiką (vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamoji vieta). Taip pat byloje dėl tėvystės nustatymo  galite pareikšti ir reikalavimą dėl vaiko išlaikymo.

Svarbiausias pagrindas tėvystės nustatymui – moksliniai įrodymai ekspertizės, kurios atliekamos siekiant įrodyti giminystės ryšį. Tokių ekspertizių išvados yra patikimiausias pagrindas nustatyti vaiko kilmę iš tėvo, nes jos patvirtina arba ne, kad vaikas biologiniu požiūriu buvo pradėtas konkretaus vyro. Taip pat galimi kiti įrodymai norint nustatyti tėvystę (jei Jūs ir vaiko tėvas atsisakysite ekspertizės): bendras Jūsų ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas ir t.t. Tuo atveju jei ne Jūs, o spėjamas vaiko tėvas atsisakytų atlikti ekspertizę dėl vaiko kilmės nustatymo, teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali jo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą.

Teismas per tris darbo dienas po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos  sprendimo nuorašą išsiunčia civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą, kad ši įregistruotų tėvystės nustatymą. Registruojant tėvystės nustatymą - paliekama vaiko turima pavardė ir tautybė arba, motinos nurodymu, jam suteikiama tėvo pavardė ir tautybė. Išduodamas naujas vaiko gimimo liudijimas.

Teisinę pagalbą Lietuvoje gali gauti  asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti. Vyriausybė yra nustačiusi šiuos asmenų turto ir pajamų lygius:

1. kai asmens turtas neviršija  nutarime nustatytos turto vertės dydžio, o jo pajamos neviršija 12 minimalių mėnesinių algų dydžio per metus, atskaičius fizinių asmenų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas, – pirmasis lygis (apmokama 100 procentų );

2. kai asmens turtas neviršija nutarime nustatyto 1,05 turto vertės dydžio, o jo pajamos neviršija 12,6 minimalios mėnesinės algos dydžio per metus, atskaičius fizinių asmenų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas, – antrasis lygis (apmokama 95 procentais);

3. kai asmens turtas neviršija  nutarime nustatyto 1,2 turto vertės dydžio, o jo pajamos neviršija 14,4 minimalios mėnesinės algos dydžio per metus, atskaičius fizinių asmenų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas, – trečiasis lygis (apmokama 80 procentų);

4. kai asmens turtas neviršija  nutarime nustatyto 1,35 turto vertės dydžio, o jo pajamos neviršija 16,2 minimalios mėnesinės algos dydžio per metus, atskaičius fizinių asmenų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas, – ketvirtasis lygis (apmokama 65 procentais);

5. kai asmens turtas neviršija  nutarime nustatyto 1,5 turto vertės dydžio, o jo pajamos neviršija 18 minimalių mėnesinių algų dydžio per metus, atskaičius fizinių asmenų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas, – penktasis lygis (apmokama 50 procentų).

Sprendimą dėl valstybinės teisinės pagalbos suteikimo priima pareigūnas arba institucija, kurių žinioje yra byla.

Teisės konsultantė Žydrūnė Stuglytė