Mano draugas užsienyje, mes dažnai susiskambiname. Žinoma, dažnai paveda ryšys, jam pavyksta prisiskambinti tik iš kelinto karto. Ir šiandien vakare man skambina, telefonas rodo tai, ką paprastai rodo, kai jis skambina. Atsiliepusi išgirstu moters balsą, ji kalba su manim, žino mano vardą, klausia kaip gyvenu. Tik po to išaiškėjo, kad, atseit,  ji ne su ta kalbėjo, kad jai reikėjo ne manęs (ne ten pataikė). O jau po kelių minučių skambina ir maniškis... Žinoma, iš pradžių mums pavyko susikalbėti tik po kelinto skambučio.
Kai man skambino ta moteris, buvau pas draugę, o ten dar buvo jos draugas bei mama ir jie kalbėjo. Maniškis, kai man skambino jau iškart klausia ar aš namie, ar aš viena, ar nėra pas mane bernų. O po to man sakė, kad jis man tuo metu skambino, bet pataikė kažkur kitur ir, kai pasakė ar galėtų pakalbėti su manim, jam pasakė „žinoma“ ir pakvietė kažkokią moterį.
Bėda ta, kad aš netikiu draugu, netikiu, kad tai atsitiktinumas. Be to, jis viską žinojo. Ir kaip netgi kalbėti beveik vienodai galėjo? Dar neleidžia tikėti ir tai, kad maniškis viską papasakojo tik po valandos. Aš papasakojau viską pirma, o tik po valandos jis perskambino ir pasakė savo versiją. Tai tikrai akivaizdus melas... Bet kaip man sužinoti tiesą? Kaip man jam įrodyti, kad jis akivaizdžiai meluoja, kaip sužinoti, kas buvo ta moteris, kuri skambino man? Netikiu, kad du žmonės pataikė ne ten, kur skambino, tuo pačiu metu, bet jiems atitiko vardai... Nesąmonė.

Su telefonais pasitaiko įvairiausių istorijų būna. Vienos linksmos, kitos nelabai. Tad gal ir čia tik atsitiktinumai, ir nesusipratimai? Kita vertus, maža kas kam skambina... Juk vien dėl to, kad vietoj draugo paskambino kažkokia moteris, tai dar neįrodo, kad Tavo draugas jau nebėra Tavo. Net jei ir skambino ta moteris Tavo draugo telefonu, tai dar irgi neįrodo, kad ten kažkas tarp jų yra. Juk galėjo būti ir taip, kad Tavo draugas, taip pat ne itin pasitikėdamas Tavimi, tiesiog norėjo patikrinti, kur Tu ir su kuo esi. Ir paprašė kažkokios moters pagalbos, o gal dar kažkaip kitaip ten buvo.

Atrodo, Tavo istorijoje yra dar vienas svarbus aspektas. Tu nepasitiki savo draugu... Ir tada problema jau ne tik skambučiuose. Pasitikėti ar nepasitikėti — tai priklauso nuo Tavęs pačios. Žinoma, yra svarbu, ar žmogus patikimas, ar juo galima pasikliauti. Bet ne mažiau svarbu, ar Tu pati juo tiki... Juk pats žodis „pasitikėjimas“ turi šaknį „tikėjimas“. Tikėjimas yra tam tikra nuostata kieno nors atžvilgiu, ir tikėjimas neprivalo būti paremtas kokiais nors faktais. Faktai reikalingi moksle, tam kad įrodyti, jog kažkas egzistuoja arba tiesiog yra. Ir tokių faktų turi būti daug. Jie turi kartotis. Ir ne porą kartų. Tikėjimas gi nereikalauja įrodymų. Arba tiki, arba ne... Arba pasitiki, ir visai nesvarbu, kad kažkas supainiojo telefonus, kad skambina kažkokios moterys... Arba nepasitiki... Tik tada jau verta pagalvoti, ar man reikalingas, ar aš noriu tokio draugo, kuriuo nepasitikiu. Arba pagalvoti, kas su manim darosi, jei aš nepasitikiu.

Sėkmės!

Arvydas

| Užduok klausimą |